Kiek kainuoja rąstinis namas?
Šį klausimą labai dažnai išgirstame tiek iš interesantų, tiek iš savo klientų. Natūralu, kad nieko nežinančiam apie rąstinius namus žmogui jis atrodo tikrai logiškas ir savaime suprantamas. Tačiau toks klausimas iš tikro yra labai nekonkretus. Lygiai kaip ir klausimas „kiek kainuoja automobilis?“. Jei kalbėtume apie automobilį, pirmiausia turėtume išsiaiškinti ar kalbame apie „MERCEDES-BENZ“, ar apie „Zaporožietį“, ar dar kokios nors kitos markės automobilį. Kokių metų, kokio galingumo variklis turėtų būti automobilyje ir kt. Lygiai ta pati situacija yra ir kalbant apie rąstinius namus. Kad galėtume paskaičiuoti bent apytikslę namo kainą klientas turėtų gana aiškiai žinoti ko jis nori ir kiek gali pinigų investuoti į rąstinį namą. Be abejo, niekada su statybomis nesusidūrusiam žmogui tai yra sunku padaryti, sunku susigaudyti įvairiuose niuansuose ir informacijos gausoje. Nesibaiminkite, jei nesate tikras kokio namo norite. Mes Jums padėsime: aiškiai ir suprantamai pateiksime asmeniškai Jums reikalingą informaciją, padėsime išsirinkti paslaugas, atitinkančias Jūsų poreikius, prisiderinsime prie Jūsų pageidavimų!
Kokį kampų sukirtimą naudoja UAB Almedas?
Mūsų įmonė naudoja rusišką bei skandinavišką kampų sukirtimą.
Kokio profilio rąstus įmonė naudoja?
Naudojame apvalaus profilio, mašininiu būdu apdirbtus rąstus.
Kaip jūsų firmoje džiovinama mediena?
Mediena pas mus yra džiovinama natūraliu būdu, kadangi džiovinimas džiovykloje gerokai padidina visą projekto kainą.
Nuo ko pradėti norint pasistatyti rąstinį namą?
Pirmiausia, be abejo, reikia sklypo, kuriame stovės namas, reikia susitvarkyti reikiamus leidimus. Tada laikas pradėti galvoti, kokio dydžio namo norite, kelių aukštų bus namas, kokio diametro rąstus jam statyti naudosite (gyvenamajam namui tinka rąstai nuo 20cm, mažesnio diametro rąstus galima naudoti pavėsinėms, pirtims ar vasarnamiams), išsirinkti Jus tenkinantį projektą (jį galite pasidaryti patys, kreiptis į architektus arba pasirinkti vieną iš mūsų siūlomų variantų). Prieš pradedant statybos procesą, svarbu apgalvoti ar įrenginėsite rūsį (nuo to priklausys namo hidroizoliacijos klausimas), koks bus stogas, kokios apdailos norėsite, kokią medieną jai naudosite, ar reikės papildomo apšildymo ir kt. Išsprendus visus šiuos klausimus, galėsime pradėti.
Kaip saugoti rąstinį namą nuo drėgmės, grybelio ar medgraužių vabzdžių?
Rąstams drėgmė pati savaime nėra pavojinga. Tačiau jiems žalinga yra nuolatinė drėgmė bei ventiliacijos nebuvimas. Būtent tada prasideda puvimas, gali įsimesti grybelis ir pan. Tuo būtina pasirūpinti. Šiais laikais yra patikimų apsaugos priemonių, specialiai tam reikalui skirtų dažų ir pan. kurie yra atsparūs drėgmei, tačiau leidžia rąstui natūraliai kvėpuoti. Jie padės pasiekti, kad Jūsų rąstinis namas net ir praėjus nemažai laiko atrodytų kaip naujai pastatytas.
Ar daug priežiūros reikia rąstiniam namui?
Kaip ir bet kokiam daiktui, rąstiniam namui reikės priežiūros. Jos reikia visų tipų namams, todėl rąstinis nėra jokia išimtis. Saulė, lietus ir vėjas daro neigiamą įtaką namo sienoms. Todėl kas 3-5 metai reikėtų panaudoti hermetikus, apžiūrėti namo sienas bei įsitikinti, kad visi įskilimai būtų tinkamai užtaisyti, juose nesikauptų drėgmė. Jei norite, kad namas tarnautų ilgai, laikas nuo laiko reikės pasirūpinti ir rąstinio namo vidaus sienomis (joms rutininę priežiūrą galima atlikinėti ir rečiau – kas 8-10 metų), tam panaudojant tinkamas priemones, kurių pasirinkimas rinkoje yra išties gausus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vidaus priežiūrai būtų pasirinktos cheminės medžiagos, kurios nėra kenksmingos žmogui ir kurios nepadarytų žalos rąstinio namo kuriamai atmosferai.
Ar nesudarys problemų vandentiekio bei elektros instaliacijoms rąstinio namo “sėdimo” procesas?
Rąstinio namo „sėdimas“ yra unikali jo savybė. Į tai reikia atkreipti ypatingą dėmesį statantis šio tipo namą. Ypač jei statomas kelių aukštų namas, su vonia antrame aukšte, įrenginėjant vandentiekio sistemą būtina įtaisyti specialias išilginiam judėjimui pritaikytas jungtis, kurios galėtų kompensuoti namo sėdimo procesą. Taip pat yra keletas niuansų įrenginėjant elektros instaliaciją. Tačiau viskas yra išsprendžiama pasitelkus šiuolaikines technologijas tad didesnių problemų namo „sėdimas“ nesukels.
Rąstinių namų ir pirčių gamyba, statyba nuo pamatų iki rakto.
Gyvenamieji namai, pirtys, vasarnamiai, pavėsinės, šuliniai, šuns būdos, lauko tualetai. (Rąstų skersmuo 80-300 mm.)
Gaminame iš savo arba užsakovo medžiagos.
Statome pagal savo arba užsakovo projektus.
Gaminame statybinę medieną.
Nestandartiniai medienos gaminiai: pjauname statybinę medieną iki 10 m, galima iki 14 m.
Gaminame medines grindis, vidaus ir lauko įvairių formų dailylentes.
Dailylentės ir grindys iš džiovintos medienos.
Tekiname ir impregnuojame kuolus tvoroms.
Dengiame šlaitinius stogus iš savo ir užsakovo medžiagų.
Kasame šulinius.
Legenda byloja, kad žmogaus civilizacijos vystymasis prasidėjo tada, kai beždžionė nusilaužė šakelę ir ją panaudojo, kad nusiskintų vaisių... nuo tada mediena naudojama ir įrankiams, ir kaip namų statybos priemonė :)
Seniausiai rąstinei konstrukcijai yra per 4000 metų amžiaus. Ji pastatyta Suomijoje.
Seniausia rąstinio namo konstrukcija rasta netoli Ladogos ežero. Manoma, kad ji buvo pastatyta apie 800 m. pr. Kr.
Baltijos šalyse seniausias rąstinis pastatas yra Ruhnu bažnyčia, pastatyta 1644 metais. Ji yra Estijoje.
Intensyviai eksportuoti rąstų produkciją pradėta 1958 metais.
70-80 proc. energijos, reikalingos paruošti rąstams yra gaunama iš medžiagų, kurios lieka po gamybos ciklo.
Rąstiniai namai yra atsparūs žemės drebėjimui. Jie gali išsikreipti, bet nesugrius ir todėl juos galima lengvai suremontuoti.
Į Šiaurės Ameriką rąstinių namų statybos tradicijas XVII a. atvežė skandinavų kolonistai. Toks statybos būdas greitai buvo perimtas kitų tautybių kolonistų, kurių tėvynėje niekada nebuvo rąstinių namų statybos tradicijų. Jį ilgainiui perėmė net ir indėnai.
Lietuvių tauta nuo seno glaudžiai susijusi su medžiu. Protėviai medieną naudojo tiek statyboms, tiek karyboje, net ir įrankius iš jos gamino. Dauguma lietuvių pilių buvo medinės. Ne tik pilys ar tvirtovės, dvigubos dengtos tvoros, bokštai ir kiti gynybiniai elementai, tiltai, net ir šulinių rentiniai (jiems buvo naudojama ąžuolo mediena) labai ilgą laiką buvo statomi iš medienos. Lietuvių meilė medžiui neapsiribojo tik statybomis. Pakelės rūpintojėliai, mediniai kryžiai, įvairūs raižiniai akivaizdžiai liudija didžiulį lietuvio prisirišimą prie šios medžiagos.
Akmeniniai pastatai, skirtingai nei mediniai, Lietuvoje niekada gilių tradicijų neturėjo. Tiek kilmingi, tiek valstiečiai ilgą laiką teikė pirmenybę mediniam pastatui. Iki pat XVIII a. pabaigos valstiečių namai buvo renčiami tiesiog ant žemės, nenaudojant jokio pamato. Sienų rąstai buvo guldomi tiesiog ant žemės. Tarpas, susidarantis tarp sienos ir žemės, buvo užpilamas įvairiomis medžiagomis, kurias tik buvo galima panaudoti šiam reikalui. Ši tradicija skiriasi nuo kaimynų slavų, kur trobesiai dėl atšiauresnio klimato būdavo įkasami į žemę. Gyvenamieji pastatai nebūdavo dideli, keturkampio plano. Dydis būdavo apie 3x4 arba 4x4 metrų. Iki XIV a. grindis savo namuose įsirengti išgalėjo tik aukštesnį socialinį statusą turintys lietuviai. Paprastai jos buvo gaminamos iš skeltų ąžuolo, uosio arba skroblo rąstų. Jų storis siekdavo 3 cm, o plotis vidutiniškai apie 25-30 cm. Rąstų sienose likę tarpai kartais būdavo dengiami iš molio pagamintu tinku.
Yra skiriami trys sienos statybos būdai:
- stulpinis
- karkasinis
- rentinis
Stulpinis statybos būdas yra pats seniausias ir primityviausias iš jų. Stulpiniai pastatai būdavo keturkampio arba ovalo formos. Ankstyvaisiais laikais šie pastatai turėdavo atvirus židinius. Dėl savo nesandarumo, mūsų klimatui šis statybos būdas nelabai tinkamas. Nepasižymi jis ir ilgaamžiškumu. Todėl palaipsniui jį pakeitė modernesnis – karkasinis statybos būdas. Labiausiai paplito Klaipėdos krašte (XIV a.), priklausiusiame Prūsijai, o Lietuvoje jis pasirodė gerokai vėliau – tik apie XIX a. Nuo XVI a. lietuviai jau gyveno rąstiniuose namuose, kuriuos įvairuose Lietuvos regionuose vadino skirtingai. Žemaičiai juos vadino trobomis, aukštaičiai – pirkiomis, o suvalkiečiai – stubomis. Tos, kurios turėjo dūmtraukius, buvo vadinamos baltomis, o kurios jų neturėjo - juodomis. Kodėl jos taip vadintos, ko gero, plačiau aiškinti nereikia. Stogai paprastai būdavo dengiami šiaudais arba eglės žieve. Dažniausiai jie buvo keturšlaičiai arba dvišlaičiai. Nuo XVIII a. antros pusės pradėtos statyti dviejų galų trobos su kaminu. Apsisaugojimui nuo gaisro, ugniavietė būdavo atskiriama moliu apdrėbtomis sienomis. XIX a. padidėjo gyvenamųjų patalpų skaičius statomuose namuose iki 3-4. Turtingesni valstiečiai įsirengdavo seklyčią, kuri buvo skirta priimti svečiams Jai, kaip reprezentacinei patalpai, įrengti buvo naudojamos geriausios medžiagos. Stogai pradėti dengti ne tik šiaudais, bet ir čerpėmis arba skiedromis. Iš išorės namai dažnai būdavo puošiami įvairiais iš medienos išraižytais ornamentais. Juose dažnai būdavo vaizduojami įvairūs dar pagonybės laikus siekiantys simboliai, dažnas buvo gamtos, augalų motyvas. Ypatingą vietą užėmė žalčio, dažnai vaizduojamo su karūna ir žirgo motyvai. Įvairiai dekoruojamos buvo ir langinės.
Iš esmės Lietuva neturi išskirtinai savo sukurtos ir ištobulintos rentimo tradicijos. Tačiau nors tradicijos atkeliavo iš svetimų kraštų, jas lietuviai sėkmingai tobulino. Mūsų šalies dailides įtakojo tiek skandinavų, tiek rusų statybos patirtis, priklausomai nuo regiono. Tačiau tai nereiškia, jog lietuviai tik aklai kopijavo kaimynų patirtį. Priešingai, sėkmingai ją pritaikė, savo kruopštumu, darbo kokybe, nenusileido, o kai kur ir lenkė juos. Deja, XX a. katastrofos sunaikino per amžius nusistovėjusį gyvenimo būdą, tradicijas, keitė papročius, tame tarpe ir statybos įpročius. Daug ką reikėjo išmokti, daug ką reikėjo atrasti iš naujo, semtis patirties iš kaimynų, pritaikyti naujausias statybos žinias ir technologijas. Nugalėtas ir XX a. pradžioje atsiradęs stereotipas, esą medinis namas tinka tik valstiečiams. Tuo metu lietuviai iš esmės gyveno kaimuose. Miestuose jų buvo mažuma, tad atsikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei ir prasidėjus lietuvių migracijai į miestus, naujieji miestiečiai stengėsi atsikratyti valstietiško palikimo ir norėjo gyventi tik mūriniuose namuose, o į medinį būstą žiūrėjo paniekinamai. Tačiau laikai keičiasi: rąstinis namas dabar vėl populiarėja ir tampa prestižiniu, veržlaus, šiuolaikiško žmogaus būstu!
Natūralumas, prisirišimas prie gamtos, sveika gyvenamoji aplinka, patikimumas, ilgaamžiškumas visada buvo svarbūs lietuvio širdžiai, todėl rąstinis namas yra išties logiškas pasirinkimas!