Partneriai

Irlida

Rąstiniai namai, technologijos, pranašumai

Rąstiniam namui statyti naudojamos ekologiškos medžiagos. Nesukurta jokia kita medžiaga, kuri galėtų savo savybėmis prilygti medžiui. Jis kuria šiltą, jaukią namų aplinką, teigiamai ir raminamai veikia žmogų, jau pats medienos vaizdas natūraliai kuria ramybės, poilsio nuotaiką. Būtent todėl rąstinio namo atmosfera yra išties ypatinga. Tą patį galima pasakyti ir apie rąstinio namo klimatą – jokios kitos priemonės nepadės sukurti tokio palankaus gyventi klimato. Tą iš karto pajus astma sergantys žmonės. Taip yra dėl ypatingos rąstų savybės – jų natūralaus „kvėpavimo“. Todėl namuose nereikės papildomos ventiliacijos sistemos, tą darbą geriau nei bet kokios technologijos atliks pačios namo sienos. Dėl rąstinio namo mikroventiliacijos, namuose niekada neužsilaikys nikotino ar kokie kiti kvapai. Net ir po didelių švenčių greitai pajusite, kad oras vėl tapo gaivus ir tyras. Be to, rąstiniame name nesikaupia statinė energija, dėl to sumažėja dulkių, skraidančių ore.

Lyginant su kitų tipų namais, rąstinių privalumas yra tai, kad pats rąstas yra natūraliai linkęs kaupti šilumą, turi didelę šiluminę talpą, todėl šio tipo namai greitai įšyla ir lėtai vėsta. Žiemą rąstinis namas bus šiltas, vasarą – vėsus. Rąstinė siena natūraliai balansuoja drėgnumo lygį namuose. Jei jis stipriai pakyla, medis jį sugeria. Jei name pasidaro per sausa, rąstai linkę drėgmę „grąžinti“. Taip pat vidinė rąstinė sienos dalis palaikys panašią į kambario temperatūrą, todėl skirtingai, nei mūriniame name, bus mažiau drėgmės, ji bus mažiau linkusi kondensuotis. O juk esant dideliam drėgmės lygiui, šaltis yra kur kas labiau jaučiamas. Palyginkite oro temperatūrą, tarkime, pajūryje ir kitoje vietoje kur nors žemyne. Net jei ir oro temperatūra bus vienoda, pajūryje bus vėsiau. Taip yra būtent dėl didesnio drėgmės kiekio ore. Šis faktas neabejotinai liudija rąstinių namų naudai. Ir nors rąstinių namų šiluminė varža mažesnė už norminę (20–22 cm rąsto storio rąstinio namo šiluminė varža yra vidutiniškai apie 1,5 kv. m K/W, kai norma yra 3,86 kv. m K/W), tačiau tai kompensuoja minėtos rąsto šilumos kaupimą ir drėgmės balansavimą skatinančios savybės.Pats medis turi savo energiją, kuri yra naudinga žmogui. Šitą mūsų protėviai žinojo nuo neatmenamų laikų. Gal todėl medis pagonių tikėjime užėmė išskirtinę vietą. Net įvairioms ligoms gydyti senoliai naudojo medį. Juo ar

ba jo žieve malšindavo ir galvos skausmus, ir dantų gėlą, ir kitas negalias. Šiais laikais mediena niekas nebesigydo, apie gydomąsias jos savybes mažai kas kalba, tačiau niekas nepaneigs, kad miške apsikabinus medį, mus užplūsta teigiama energija. Tai geriausias įrodymas, kad gydomosios, raminamosios medienos savybės nėra tuščias išsigalvojimas. Žmogus yra gamtos dalis, todėl jam būtina savo aplinkoje turėti kuo daugiau natūralių medžiagų, nes net ir nupjautas medis, iš jo kamieno ištekintas rąstas, nepraranda savo teigiamų savybių. Be to, skirtinga mediena, pasižymi skirtingomis savybėmis. Vieni medžiai teikia energiją, kiti ją sugeria. Pavyzdžiui, pušis yra iš energiją teikiančių medžių. Kontaktuodami su pušies mediena jausitės geriau, Jus veiks skleidžiama teigiama šio medžio energija. Iš energiją sugeriančių medžių, reikia paminėti eglę bei alksnį. Esant blogai nuotaikai, užplūdus pykčiui, šie medžiai ją sugers, padės atkurti pusiausvyrą.

Jei svajojate apie jaukų, modernų, iš natūralių medžiagų pastatytą būstą – rąstinis namas yra kaip tik Jums! Mediena kaip statybos priemonė naudojama nuo neatmenamų laikų. Turbūt nuo tada, kai žmonės nutarė, jog uolose gyventi per drėgna ir nepatogu, o molinės pašiūrės yra per daug primityvios. Kadangi miškų netrūko, jie buvo arti gyvenamosios vietos, nereikėjo transportavimo, medieną buvo galima gan lengvai paruošti, ji tapo natūraliu pasirinkimu statybose. Sakoma, kad mediena yra tobuliausia medžiaga, specialiai Dievo sukurta žmogaus gyvenamajam namui.

Rąstiniai namai turi ilgą istoriją ir didelę statybų tradicijų įvairovę. Įvairiose tautose buvo tobulinama sava technika. Labiausiai rąstiniai namai paplito Skandinavijoje, Rusijoje bei kitose Rytų Europos valstybėse, o vėliau švedų kolonistai atsivežė ir išplatino savo statybos žinias ir Šiaurės Amerikoje. Kodėl būtent ten išpopuliarėjo šio tipo namai nėra sunku suprasti. Spygliuočių miškų tiek Rytų Europoje, tiek Rusijoje, tiek Skandinavijoje gausu. O būtent spygliuočio mediena ir yra tinkamiausia rąstiniam namui statyti. Be to, kuo atšiauresnėmis sąlygomis augęs medis, tuo jo natūralios savybės tinkamesnės namo statybai. Taip yra pirmiausia dėl didesnio medienos tankumo.

Statant rąstinį namą, specialiai paruošti ir apdirbti rąstai guldomi vienas ant kito. Kampuose rąstai sukertami. Priskaičiuojama daug sukirtimo būdų. Populiariausi yra šie:

  • rusiškas
  • skandinaviškas
  • „kregždės uodega“ (arba trapecinis)

Renčiant namą, tarp rąstų lieka nedideli tarpai. Jie yra užpildomi izoliacinėmis medžiagomis. Jos gali būti tiek natūralios, tiek dirbtinės. Šitaip užpildžius tarpus, rąstinis namas savo šilumos savybėmis nenusileis bet kurio kito tipo namui. Jei šilumos norisi dar daugiau, rąstinį namą galima šiltinti papildomai. Tą galima daryti tiek iš laukinės, tiek iš vidinės pusės. Vienas populiaresnių būdų yra vidinės sienos šiltinimas, paliekant kelių centimetrų oro tarpą.

Gyvenamojo namo statybai svarbu parinkti tinkamo diametro rąstus. Tam tikslui reikėtų bent 200 mm arba storesnių. Plonesni tinka pavėsinėms, pirtims ar pan. Aišku, stora siena dar negarantuoja, kad namas bus šiltas, jei nebus tinkamai suleistos sienos, tarpai nekokybiškai užsandarinti arba naudojami nevienodo drėgnumo rąstai. Todėl patikėkite šį darbą profesionalams!

Rąstinių namų statybai tinka tik brandi mediena. Jai reikalingas džiovinimas iki  18-20 proc. drėgnumo. Pats geriausias laikas ruošti medieną rąstinio namo statybai yra žiemą. Tuo metu drėgmės lygis medyje yra mažiausias, nėra pavojaus dėl grybelio, kenkėjų. Bet to džiūdamas toks rąstas nėra linkęs skilinėti.

Gyvename laikais, kai užterštumas didėja neregėtais mastais, mus supa vis daugiau nenatūralių, kenksmingų organizmui medžiagų. Nenuostabu, kad pačių įvairiausių alerginių susirgimų skaičius auga kiekvienais metais. Todėl pats laikas pradėti rūpintis tinkamomis gyvenimo sąlygomis. O kas gali būti geriau, nei būstas, kuris pastatytas iš visiškai natūralių medžiagų!

Šiais laikais, kai ekologijai skiriamas vis didesnis dėmesys tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, būtina paminėti, kad pasirinkdami rąstinį namą, renkatės ne tik sveiką gyvenimą, grįžtate arčiau gamtos, tačiau prisidedate ir prie klimato kaitos ribojimo, mažesnio cheminių medžiagų naudojimo, mažesnio aplinkos teršimo. Mediena yra vienas iš atsinaujinančių išteklių. Be to, ne tik pats rąstinis namas yra ekologiškesnis, tačiau ir jį statant nėra kenkiama gamtai, kaip, tarkime, statant mūrinį namą. Juk gaminant medžiagas mūriniam namui yra naudojami įvairūs chemikalai, pasigamina tonos teršalų.
Didelis rąstinių namų privalumas yra unikali jų išvaizda. Iš dalies tai priklauso ir nuo pasirinkto rąsto profilio. Jie gali būti apvalūs arba stačiakampiai. Kokybiškai pastatytas rąstinis namas neabejotinai atkreips kiekvieno praeivio ar svečio dėmesį. Tradicijos, sujungtos su moderniomis statybos technologijomis padės pasiekti stulbinamą rezultatą. Šiuolaikiniame rąstiniame name galima sumontuoti viską, ko reikia šių dienų žmogui, pradedant stoglangiais, baigiant pačia moderniausia technika, erdviais kambariais, didele virtuve, moderniu dizainu, šildomomis grindimis. Vakaruose, jau seniai iš valstietiško būsto, kokiu anksčiau buvo laikomas rąstinis namas, jis tapo prestižine, sveiką ir komfortišką gyvenimą vertinančio modernaus žmogaus  tvirtove. Lietuvoje rąstiniai namai taip pat sparčiai populiarėja.

Pagal rąstų apdirbimą galima išskirti šiuos rąstinių namų tipus:

  • rankomis apdirbtų rąstų namai
  • mašininiu būdu apdirbtų rąstų namai
  • kombinuotas

Rankomis apdirbtų rąstų namų pagrindinis privalumas yra unikali sienų išvaizda. Rąstai nužievinami, tačiau jų forma nėra specialiai apdirbinėjama. Kiekvienas jų yra vis kitoks, todėl ir suręstas namas yra nepakartojamas, net jei ir projektas kartotųsi. Tiesa, kaina rankomis apdirbtų rąstinių namų yra ženkliai didesnė.

Mašininio apdirbimo rąstiniam namui naudojami tiksliai išdirbtas formas turintys rąstai, kurie pasižymi vienodais išmatavimais. Dėl to juos lengviau naudoti namo statybose. Mašininiu būdu apdirbti rąstai taip pat gali būti tiek apvalaus, tiek stačiakampio profilio. Šio apdirbimo būdas geras tuo, kad medienos nuostoliai apdirbant rąstą yra nedideli, t.y. mediena naudojama ekonomiškai, o tai leidžia sutaupyti. Mašininio apdirbimo rąstai yra tekinami ir tada gaunami apvalaus profilio, statybai skirti rąstai, arba jie yra frezuojami.  Tokiu atveju yra išgaunama įvairių išmatavimų stačiakampio forma.
Rąstinis namas yra ilgaamžiškas statinys. Tačiau, kaip ir bet kokiam namui, rąstiniam laikas nuo laiko reikės Jūsų dėmesio. Tinkamai prižiūrimas, jis tarnaus Jums, Jūsų vaikams ir vaikaičiams! Mediena pati savaime nebijo sušlapimo, tačiau jai žalinga yra nuolatinė drėgmė, ventiliacijos nebūvimas. Tada gali prasidėti puvimas, į pažeistą medieną gali įsimesti medgraužiai vabzdžiai, gali užsiveisti grybelis. Todėl būtina tinkamai izoliuoti medieną nuo pastovios drėgmės. Šiais laikais apstu apsauginių medienos priemonių nuo vabzdžių, kenkėjų, pelėsių, kokybiškų, saugojančių medieną dažų, lakų ir pan. Tai padės jums užsitikrinti maksimalų rąstinio namo tarnavimo laiką. Vidinių sienų apsaugai būtina naudoti tinkamas chemines medžiagas, kurios nebūtų kenksmingos sveikatai.

Rąstinio namo interjerą galima kurti pagal savo skonį. Jei netenkina medžio apdaila ar norisi sušvelninti medienos monotonijos įspūdį, galima vidų išklijuoti gipso kartonu, vėliau išklijuoti tapetais ar klijuoti plytelėmis. Kaip ir bet kurio kito tipo name, rąstiniame galima įrengti mūrines pertvaras ir pan.

Vienas iš rąstinio namo ypatumų yra tai, kad jis „sėda“. Per metus namas gali „susėsti“ iki 10-15 cm. Šito išvengti neįmanoma tiek statant namus iš rankomis apdirbtų, tiek mašininio apdirbimo rąstų. Statant namą būtina atsižvelgti į šią savybę, kad nebūtų sugadinta namo konstrukcija jam išsikraipant. „Sėdimas“ paprastai trunka nuo vienerių iki dvejų metų. Rąstinių namų rentimo patirtį turintys specialistai iš karto ruošdami medžiagas namo statybai, mato jį kaip visumą ir žino į kokius aspektus būtina atkreipti dėmesį, kad ši problema būtų tinkamai išspręsta. Jau projekte būtina numatyti tai, kad konstrukcija bus dinamiška.

Rąstiniam namui svarbu tinkamai parinkti ir kokybiškai sumontuoti stogą. Jis turi būti sunkus, kad rąstai tvirtai ir stabiliai laikytųsi. Be to tai padėtų namui greičiau „nusėsti“. Namui „sėdant“ kis ir jo stogo kampas, todėl į tai reikia atsižvelgti montuojant stogo konstrukcijas. Gegnėms turi būti palikta išilginio judėjimo laisvė. Specialiai paruošti reikia ir vietas, paliktas durims ir langams montuoti, atsižvelgiant į namo „sėdimą“. Perdangoms taip pat turi būti skiriamas didelis dėmesys. Jos turėtų būti iš geros, kokybiškos medienos, nes jų funkcija sukabinti priešingas sienas, neleisti joms skėstis. Papildomai galima montuoti kolonas, bet tai jau priklauso nuo konkretaus projekto.

Pats rąstinis namas nesveria labai daug, todėl statant rąstinį namą nėra reikalingi tokie pamatai, kokių reikėtų statant mūrinį pastatą. Jei neplanuojate statyti rūsio, užteks gana paprastų pamatų, kurie nėra brangūs. Jei, vis dėlto, rūsys bus numatytas, teks pasirūpinti tinkama, kokybiška hidroizoliacija, kad nuolatinė drėgmė nepažeistų rąstinės namo konstrukcijos.

Visų rąstinių namų statybos ypatumų neįmanoma apžvelgti. Tradicijos, kurios buvo tobulinamos šimtmečiais, meistrų sukaupta patirtis nepasiduoda lengvai aprašoma. Kiekvienas projektas turi savo niuansų todėl drąsiai kreipkitės į mus ir kartu atrasime konkrečiai Jums tinkamus sprendimus! Mūsų žinios ir patirtis dirba Jums!